2024 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje bankrutavusios įmonės vadovas ir buhalterė nuteisti už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 220 straipsnio 1 dalis) ir už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje, tenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) civilinį ieškinį, valstybei iš nuteistųjų solidariai priteista 100 713,96 Eur turtinei žalai atlyginti, ir ši suma negalės būti nurašoma fizinio asmens bankroto procese.

Nors iš esmės VMI prie FM vietoje civilinio ieškinio vadovui ir buhalterei galėjo pateikti kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai įmonei, tačiau aplinkybė, kad įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu iš esmės lėmė finansinę buvusių darbuotojų katastrofą.

Atkreipkite dėmesį, kad nors dažnai manoma priešingai, juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, o šis nemokumas suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens šiais atvejais:

1. juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta;
2. žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais;
3. vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys.

Kas yra tyčinis bankrotas? Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius:

1. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiskai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, iskaitant ir sandorius, susijusius su akciju ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiskai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;
2. turtas buvo parduotas mazesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas uz turta atidetas juridiniam asmeniui ekonomiskai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdanciu juridiniu asmenu ir (arba) juridiniu asmenu, nepateikusiu Juridiniu asmenu registro tvarkytojui finansiniu ataskaitu rinkiniu, akcijomis;
3. kreditoriu galimybes nukreipti isieskojima i juridinio asmens skolininko turta buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iskelimo buvo vykdomi pazeidziant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymu grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliskuma;
4. juridinio asmens buhalterine apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidziai, Juridiniu asmenu registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansiniu ataskaitu rinkiniai ir (arba) mokesciu administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesciu mokejimo vengimas;
5. veikla ir (ar) turtas buvo perkelti i kita juridini asmeni, kai finansiniai isipareigojimai ar ju dalis liko veikla ir (ar) turta perdavusiame juridiniame asmenyje.

Dar pazymetina, kad imones bankroto pripazinimas tyciniu didele dalimi priklauso nuo nemokumo administratoriaus, kuris ivertines visas aplinkybes priima sprendima kreiptis i teisma su visomis is to isplaukianciomis pasekmemis.