Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
Maža to, kad iškėlus nemokumo bylą įmonės vadovas ir taip jau turi nemažai reikalų, išlaidų, gali atsirasti civilinė atsakomybė dėl nesikreipimo laiku iškelti bankroto bylą, tačiau papildomai gali grėsti ir administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Tai yra bendroji norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.
Bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta tikrai nemaža – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.