Ne taip jau retai pasitaikanti apmaudi klaida – keliant bankroto bylą užsienio valstybėje netinkamai informuojami kreditoriai Lietuvoje. Europos sąjungoje teritorijje taikytinos 2017 m. birželio 27 d. įsigaliojusio Reglamento 2015/848, reglamentuojančio Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus, nuostatos.

Reglamento 2015/848 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė (lot. lex fori concursus). Pagal to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalį, valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tos bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą, o visų pirma ji, be kitų, nustato: c) atitinkamus skolininko ir nemokumo specialisto įgaliojimus; g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą, ir reikalavimų, atsiradusių iškėlus nemokumo bylą, vertinimą; h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą; i) taisykles, reguliuojančias iš realizuoto turto gautų pajamų paskirstymą, reikalavimų eiliškumą ir teises kreditorių, kuriems po nemokumo bylos iškėlimo pavyko patenkinti dalį jų reikalavimų remiantis daiktine teise arba įskaičius tarpusavio reikalavimus; j) nemokumo bylų užbaigimo, ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais, sąlygas ir pasekmes; k) kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo ir kt.

Reglamento 2015/848 54 straipsnio („Pareiga informuoti kreditorius“) 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atskiru pranešimu (angl. individual notice) pateiktoje 1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl to termino nesilaikymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai yra užtikrinti daiktinės teisės užtikrinimo priemone, turi pateikti reikalavimus. Prie pranešimo taip pat pridedama 55 straipsnyje nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba informacija apie tai, kur galima gauti tą formą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama naudojantis standartine pranešimo forma, kuri turi būti parengta pagal 88 straipsnį. Ši forma skelbiama Europos e. teisingumo portale, o jos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis – „Pranešimas apie nemokumo bylą“. Ji perduodama parengta bylos iškėlimo valstybės valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, nemokumo bylos iškėlimo vietos valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, arba kita kalba, kurią ta valstybė nurodė kaip priimtiną pagal 55 straipsnio 5 dalį, jei yra pagrindas manyti, kad tą kalbą užsienio kreditoriai moka geriau.

Dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo apimties ir taikymo konkrečiam kreditoriui spręstina įvertinus, ar šis kreditorius buvo tinkamai informuotas apie Europos Sąjungos valstybėje narėje jo skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti ir ar valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka šis kreditorius bei jo finansinis reikalavimas buvo įtraukti į skolininko nemokumo procesą.

Taigi tik nustačius, kad Lietuvoje esantis kreditorius buvo tiesiogiai informuotas (įteikiant Reglamento 2015/848 54 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirą pranešimą (angl. individual notice)) apie kitoje valstybėje narėje prasidėjusį jo skolininko bankroto procesą, ir konstatavus, kad šis kreditorius, patvirtinant jo reikalavimą, buvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto procesą tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas apima šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ir skolininkas gali tikėtis vykdomosios bylos nutraukimo bei prievolės kreditoriui pasibaigimo Lietuvoje vykstančiame išieškojimo procese, tokia išvada buvo padaryta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-09-01 nagrinėtoje c.b. Nr. 3K-3-220-684/2021.

Ne taip jau retai pasitaikanti apmaudi klaida – keliant bankroto bylą užsienio valstybėje netinkamai informuojami kreditoriai Lietuvoje ir tai lemia jų skolų nenurašymą.

Europos sąjungoje teritorijoje taikytinos 2017 m. birželio 27 d. įsigaliojusio Reglamento 2015/848, reglamentuojančio Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus, nuostatos.

Reglamento 2015/848 54 straipsnio („Pareiga informuoti kreditorius“) 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. 

Dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo apimties ir taikymo konkrečiam kreditoriui spręstina įvertinus, ar šis kreditorius buvo tinkamai informuotas apie Europos Sąjungos valstybėje narėje jo skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti ir ar valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka šis kreditorius bei jo finansinis reikalavimas buvo įtraukti į skolininko nemokumo procesą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-09-01 nagrinėtoje c.b. Nr. 3K-3-220-684/2021 nustatyta, kad vien to, kad bankrutuojantis asmuo paraiškoje dėl bankroto nurodė antstolės kontorą ir vykdomosios bylos numerį, nepakako spręsti, kad kreditorius, kurio naudai antstolio kontoroje buvo vykdomas išieškojimas, buvo tinkamai informuotas apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį bankroto procesą (iki išstojimo iš ES), todėl šio kreditoriaus reikalavimas nebuvo nurašytas.

Galima daryti išvadą – visada, keliant bankrotą užsienio šalyje būtina pasikonsultuoti ir su Lietuvos teisininkais dėl tikslios skolų detalizacijos.