Fizinių asmenų bankroto įstatymas priimtas 2012 metais, ir jam buvo numatytas baigtinis fizinio asmens bankroto procese nenurašomų skolų sąrašas. Pabaigus fizinio asmens bankroto bylą negalėjo būti nurašomos a) skolos, kylančios iš prievolės atlyginti žalą dėl suluošinimo, kitokio kūno sužalojimo ar mirties, b) išlaikymo (alimentų) skolos bei c) baudos, paskirtos už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.

Šis sąrašas buvo praplėstas 2015 metais, kada į nenurašomų skolų sąrašą buvo įtrauktos skolos dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. 2021 metais nenurašomomis skolomis pripažinti reikalavimai „sumokėti valstybei baudas“, paskirtas ne tik už padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, bet ir „kitų įstatymų pažeidimus“.

Todėl pagrįstai praktikoje kilo klausimas – kas tie „kitų įstatymų pažeidimai“? Daug vilčių buvo dedama į šio klausimo išsprendimą Konstituciniame Teisme pagal Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo prašymą išaiškinti, ar FABĮ nuostata, pagal kurią nenurašomos gali būti skolos, kylančios iš asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, būdama nepakankamai aiški ir konkreti, neprieštarauja Konstitucijai. 2024-04-24 buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris iš tiesų nebuvo palankus bankrutuojantiems asmenims, kadangi buvo išaiškinta, kad įstatymų leidėjo pasirinkta aktuali teisės normos formuluotė yra nukreipianti į kitus įstatymus, kuriais remiantis fiziniams asmenims gali būti skiriamos baudos už įvairų neteisėtą, įstatymams prieštaraujantį elgesį. Konstitucinio Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, nustatydamas nenurašomus reikalavimus, juos susiejo su aiškiais kriterijais: 1) jie gali atsirasti tik dėl įstatymų pažeidimų, 2) tik esant įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos valstybės institucijos priimtam atitinkamam sprendimui ir 3) tik kai tokiu sprendimu asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Todėl nenurašomos skolos „už kitų įstatymų“ pažeidimus Konstituciniam Teismui abejonių dėl konstitucingumo nesukėlė, tačiau tikrai nepagrįstai.

Tai yra iš tiesų labai formalus vertinimas, kadangi vien baudos, skirtos civiliniame procese asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus gali būti itin didelės, siekti nuo kelių tūkstančių iki kelis šimtų tūkstančių eurų. Būtent antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis), jos per dieną siekti iki 300 Eur. Dažnai pasitaiko, kad antstoliui reikalaujant pateikti kokius nors duomenis įmonės vadovui reikalavimas jo net nepasiekia, pvz., būnant išvykus į užsienį, ir tokiu būdu bauda skaičiuojama iki įmonės išregistravimo.

Tokių baudų proporcingumas ir pagrįstumas yra labai abejotinas, ir negalėjimas fizinio asmens bankroto procese jų nurašyti yra nenaudingas nei valstybei, nei bankrutuojančiam asmeniui, nes nepasiekiami FABĮ numatyti tikslai – leisti asmeniui iš naujo pradėti gyvenimą.