Kodėl žmonės atidėlioja? Svarbios užduoties nukėlimas vėlesniam laikotarpiui sukelia laikiną palengvėjimo jausmą, tačiau ilgesniu laikotarpiu atidėliojimas atima iš žmogaus gyvenimo džiaugsmą, finansinį stabilumą, labai neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą.

Lietuvos įstatymų leidėjai savotiškai padarė meškos paslaugą atidėliotojams spręsti finansines problemas, nes nuo 2024 m. liepos 1 d. 2024 m. liepos 1 d. pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį išieškant skolą pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 10 proc. gaunamų lėšų. Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš MMA dalies išskaitoma 30 proc. pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 proc., o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Ankstesnės išskaitos ribos buvo 30 proc. iki MMA ir 50 proc. nuo to, kas viršija MMA, ankstesnė išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau lieka nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Taip pat nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsidarbinę žmonės galės pasinaudoti galimybe sustabdyti skolų išieškojimą pusei metų – išskaitos nuo darbo užmokesčio žmogui nebus vykdomos. Tokiomis vadinamosiomis „skolų atostogomis“ iš viso bus galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo, t. y. net ir turint įsiskolinimų socialiai jautriems kreditoriams.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi skolų. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų. Iš jų beveik 7 iš 10 nedirba arba dirba nelegaliai.

Tuo tarpu Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų statistinės 2000 eurų skolos išieškojimo trukmę prailgintų nuo 23 mėn. iki 59 mėn., o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 eurų. Tai ne tik antstoliams mokėtinos priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus. Lietuvos visuomenės apklausa 2023 m. liepos mėnesį parodė, kad tik 23 proc. gyventojų pritartų ilgesniam išieškojimo keliui.

Todėl asmenims, turintiems virš 20 tūkstančių eurų skolų tikrai verta pasinaudoti fizinių asmenų bankroto institutu, ryžtingai neatidėliojant atsikratant beviltiškų skolų.